- pagrėbos
- pagrė̃bos sf. pl. (2) Pp, pãgrėbos (1), pagrė́bos (1) žr. pagrėbstos: Ir pagrė̃bų būs apei porą vežimų Brs. Rugius jau suvežėm, beliko tik pagrė̃bos Skd. Mes pãgrėbas krovėm Vkš. Pãgrėbas jau parvežė par pietus Jnš. Ar suvežėt pagrėbas? Tj. To[je] dirvo[je] pagrėbų būs rieškutėms Plt. Pagrėbas, padraikas atidavė ponas naujasklypiams Šts. Pagrė́bas sudėjom, bengėm vežti Rdn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
